- žvyris
- žvỹris sm. sing. (2) NdŽ, KŽ, DŽ1, Upt, Jon, žvýris (1) Rtr; GK1939,103(P.Skar), žvyrỹs (4) LD220(Glv, Ukm, Vdšk) žr. žvyras:
1. Rupus žvỹris, ne grynas J.Jabl. Medžią prie medžio [vokiečiai] dėjo, žvỹrio nebuvo Slm. Pripylė žvỹrio, o kas išlygins? Šš. Reiktų žvyriù atšlaimą išbarstyt Plm. Kai čia melioracija ejo, tai labai pataisė [kelią], žvỹrį vežė Kp. Kelias žvyriù nupiltas Pnd. Važiuoji žvỹrio vežt ant vieškelio Snt. Žvỹrio atvežėm šešias mašinas Gg. Ravą iškasė didžiausį su lopetom ir pila akmenis ir žvỹrį Kp. Tę žvỹrio yra, molio yra Rud. Žvyrỹs užgriuvo ir sumalė malte žmogų Šmn.
2. Kapai tai labai gražioj vietoj – žvyrỹs Antš. Tenai žemė tokia kaip molis ir žvyrỹs, lempa ratai – kaip klijus žemė Avl. Šaltinio apačioj žvyrỹs Slm. Čia va apie šulnį tai kiauras žvyrỹs, sausesnėm vasarom ir žolė išdega Krs. Neleisk vaiko ant žvỹrio: žvỹry stiklų pilna Mžš.
◊ žvyrỹs bỹra apie seną žmogų: Merga sena, jau žvyrỹs bỹra Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.